Atliekų tvarkymo organizacijos kasmet ne mažiau kaip 3 proc. savo pajamų turi skirti visuomenės informavimui ir švietimui, tačiau dalis lėšų galimai nukeliauja privačių interesų gynimui ar konkurentų juodinimui viešumoje.
Gamintojų ir importuotojų organizacijos, įgyvendindamos Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, privalo ne tik surinkti numatytus kiekius atliekų, jas tinkamai sutvarkyti ir perdirbti, bet ir šviesti visuomenę, kad žmonės taptų sąmoningi ir gamtai darytų kuo mažesnę žalą. Įstatymuose numatyta, kad visuomenės informavimui ir švietimui privalu skirti ne mažiau kaip 3 proc. nuo visų surenkamų lėšų.
Dvi iš Lietuvoje veikiančių gamintojų ir importuotojų organizacijų Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) pagal įstatymo reikalavimus visuomenės švietimui ir informavimui kasmet skiria beveik 5 proc. savo bendrųjų pajamų, kurios gaunamos elektronikos ir baterijų atliekų tvarkymui.
2015 metais GIA ir EGIO visuomenės švietimui apie elektronikos ir baterijų atliekų tvarkymą skyrė šiek tiek daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Šios lėšos panaudojamos projektų organizavimui, visuomenės švietimui bendradarbiaujant su visomis Lietuvos savivaldybėmis, bendruomenių stiprinimui įtraukiant jas bendrai veiklai į aplinkosauginius projektus. Jau ne vienerius metus gyvuojantis projektas „Mes rūšiuojam“ apima ne tik vaikų ir jaunimo informavimą – šiame projekte dalyvauja ir informaciją iš organizatorių gauna tiek įmonės ir organizacijos, tiek automobilių servisai, tiek automobilių ardytojai. Informacija skleidžiama pasitelkiant interneto galimybes, o socialiniuose tinkluose organizuojami konkursai ir akcijos, skirtos su vaikų ir jaunimo supažindinimui su būtinybe rūšiuoti ir atliekas šalinti taip, kad jos būtų panaudojamos dar kartą. Tokiu būdu vaikams ir jaunimui skiriamas didelis dėmesys, formuojami teisingi rūšiavimo įpročiai, todėl švietimo projektai duoda ilgalaikę naudą.
„Mūsų principinė nuostata yra investuoti į veiksmingas priemones, o ne siekti viešumo bet kokia kaina, ypač jei tas viešumas neduoda naudos aplinkai. Mūsų tikslas yra švaresnė aplinka, o ne konkurentų juodinimas“, – sako GIA ir EGIO vadovas Alfredas Skinulis.
Dar viena rinkos dalyvė Elektronikos platintojų asociacija (EPA) savo ataskaitoje nurodo, kad visuomenės švietimui elektronikos ir baterijų tvarkymo klausimais 2015 metais skyrė beveik 160 tūkst. eurų. Nurodoma, jog nemažai lėšų yra skirta informacijai žiniasklaidoje bei reklaminių filmukų transliavimui. Pagal ataskaitą, už gamintojų ir importuotojų lėšas platinti tokie pranešimai žiniasklaidai: „Aplinkos apsaugos komitete svarstyti parlamentinės kontrolės klausimai“, „Seimo LSDP spaudos konferencija „Kas prisiims atsakomybę už likimo valiai paliktas elektronikos atliekas“, „Generaline prokurore netapusi E. Dambrausienė bandys įsidarbinti Vilniaus apygardos teisme“, „Verslas ragina Aplinkos ministeriją siekti atliekų tvarkymo skaidrumo“ ir kt. Komunikacijos specialistai spėja, jog tokie pranešimai skirti ne visuomenės švietimui, o tam tikros įtakos darymui ar konkurenciniams klausimams spręsti. Dėmesį atkreipia ir EPA vadovų komentarai tam tikrose žiniasklaidos priemonėse, kurios skelbia neva skandalingas istorijas, taip ir nesulaukiančias nei kitų žiniasklaidos priemonių, nei teisėsaugos, nei valdininkų dėmesio, kokio paprastai sulaukia realūs pažeidimai.
