Alfredas Skinulis. Lietuva nesusitvarko su elektronikos atliekomis, nors teigiama priešingai – kokios neveiksnumo priežastys?

Lietuva 2024 metais iš Europos Komisijos gavo įspėjimą dėl nevykdomų elektronikos atliekų tvarkymo įsipareigojimų, o, finansuojant gamintojams ir importuotojams, sutvarkytas elektros ir elektronikos atliekų kiekis kasmet ir toliau mažėja. 2023 metais buvo tinkamai sutvarkyta 22,7 tūkst. tonų, 2024-aisiais – 21,7 tūkst. tonų šių atliekų, 2025 metais skaičius neturėtų viršyti 20 tūkst. tonų. Ekspertai įspėja – būtini pokyčiai teisės aktuose ir ekonominės sankcijos pareigų nevykdantiems gamintojams ir importuotojams, kitaip Lietuva ir toliau praras vertingus išteklius, milijonines lėšas, o atsakingi verslai – konkurencingumą. Situacija sudėtinga, tačiau pokyčiai – lėti. Kas tai lemia?

Rinkoje – 90 tūkst. tonų elektronikos

Elektros ir elektronikos atliekų susidaro gerokai daugiau nei oficialiai deklaruojama, pajėgumų jas tinkamai sutvarkyti yra pakankamai, šio proceso nauda – neabejotina, nes atgaunamos vertingos žaliavos, mažinamas išteklių naudojimas. Trūksta tik vieno – realios gamintojų ir importuotojų atsakomybės. Kai kurie jų teigia, jog Lietuvoje susidaro nedidelis elektros ir elektronikos atliekų kiekis, tačiau, ką rodo skaičiai?

Skaičiuojama, jog daugiau nei 3 tūkst. gamintojų ir importuotojų 2024 metais Lietuvoje galėjo išleisti apie 90 tūkst. tonų elektronikos, tačiau buvo sutvarkyta tik 21,8 tūkst. tonų. Vadinasi, vietoje 65 proc. – tiek per metus pagal ES ir Lietuvos teisės aktus elektronikos gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti, finansuoti, surinkti ir sutvarkyti elektronikos atliekų, o sutvarkyta tik 24,5 proc. Oficialiai gamintojų ir importuotojų deklaruotas Lietuvoje parduotas buityje naudojamos elektronikos kiekis gerokai mažesnis – 51,7 tūkst. tonų.

Neskuba prisiimti atsakomybės 

Nors pareigas vykdantys elektronikos gamintojai ir importuotojai Lietuvoje sukūrė buityje naudojamos elektronikos ir buitinės technikos atliekų tvarkymo sistemą (įsteigtos šių atliekų priėmimo vietos, gyventojai gali į namus išsikviesti „EMP Atliekų taksi“ ar „Man rūpi rytojus“, kurie nemokamai išneš ir išveš seną buitinę techniką ir pan.), tačiau vien jų pastangų neužtenka.

Šiuo metu Lietuvoje pareigą tinkamai vykdančių elektronikos gamintojų ir importuotojų – apie 1500. Išleidę į Lietuvos rinką 18,8 tūkst. tonų elektros ir elektronikos atliekų, jie sutvarkė daugiau nei 12 tūkst. tonų, tačiau to nepakanka ES reikalavimams įgyvendinti. Didžioji gamintojų ir importuotojų dalis pareigas vykdė tik iš dalies arba nevykdė visai.

Nepaisant to, kaip keičiasi elektros ir elektronikos kokybė ar ilgaamžiškumas, šių atliekų kiekiai kasmet vis didėja, tik dalis jų, užuot sutvarkytos laikantis visų reikalavimų, vadinasi, atgaunant maksimalų kiekį vertingų medžiagų, toliau teršia aplinką. Labai svarbu, jog sąlygos gyventojams ir verslui priduoti atliekas būtų patogios ir jie tą galėtų padaryti nemokamai ar net gauti atlygį – tam būtinas realiai veikiantis gamintojo atsakomybės principas.

Būtinas neišvengiamumas ir bendradarbiavimas 

Nors įprasta pabrėžti, jog didžiausią įtaką sklandžiam atliekų tvarkymui turi atliekų tvarkytojai, iš tiesų, svarbiausia grandis šiame sektoriuje – gamintojai ir importuotojai.

Norint surinkti ir tinkamai sutvarkyti elektroniką ir joje esančias baterijas būtina užtikrinti:

• tinkamą gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymą – neturi būti palikta galimybių nevykdyti pareigų ir išvengti atsakomybės.

• Prieinamumą gyventojams ir verslui – jiems turi būti patogu ir net ekonomiškai naudinga priduoti atliekas.

• Aukštą visuomenės suvokimo lygį – gyventojai turi norėti rūšiuoti atliekas ir žinoti, kur jas priduoti legaliems tvarkytojams.

• Legalų atliekų surinkimą – elektronikos atliekas gali rinkti tik gamintojų ir importuotojų sistemose veikiantys atliekų tvarkytojai, stambi buitinė technika negali patekti į metalo aikšteles.

Nebegali konkuruoti kainomis

Kad dabartinis teisinis reglamentavimas – palankus pareigų nevykdantiems gamintojams ir importuotojams, o atsakingas verslas dalyvauja nelygiavertėje konkurencinėje kovoje, patvirtina ir gaminių kainų skirtumai.

Elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymą finansuojančių gamintojų ir importuotojų gaminių kainos, lyginant su to nedarančiais konkurentais, išauga. Pavyzdžiui,  šaldytuvas pabrangsta apie 25 Eur, skalbimo mašina – apie 14 Eur, mikrobangų krosnelė – apie 7 Eur.

Komentaro autorius – Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto vadovas